Man nieko iš tavęs nebereikia trukęs beveik metus

Kadaise pažinojau keistą vyrą.

Jis įgyvendino visus man žinomus Negalima taip elgtis. Jis buvo kuo puikiausias pavyzdys, kad ne šiaip sau kuriamos taisyklės. Jis parodė, kad jas peržengti labai jau rizikinga.

Jis neturėjo jausmų.

Jis gyveno statistika, logika, tikimybių teorija. 89% jam buvo per mažai, 100% – tiesiog neįmanoma. Jis niekada prie nieko nesitaikė – jo tikimybių teorija neleido taip elgtis. Visi taikstydavosi prie jo.

Jis niekad nejautė niekam neapykantos. Kai kurie jam buvo per daug nelogiški, todėl kėlė juoką.

Jo gabumai buvo neišmatuojami, jei ne žudimo mašina, kurią jis pats sau susikūrė. Tobulas mechanizmas nužudęs ne vieną asmenybę. Tą, kurią rašome iš didžiosios raidės. Vienintelis dalykas, ką pamiršo, – jis irgi žmogus. Tokiems ir skirtas tobulasis mechanizmas.

Jis niekada nebuvo nelaimingas, nes niekada nejautė, ką reiškia būti laimingam. Logiškos asmenybės nebūna (ne)laimingos. Jos iš viso nebūna.

Jis nemėgo žiūrėti į žvaigždes, bučiuoti atsisveikinant, raminti apkabinimu, žiūrėti į akis, kalbėtis. Jis nemėgo žmonių (o ir pats žmogiškas nebuvo), nes jie ne visada telpa į jo tikimybių teoriją. Beje, netobulą.

Jis pats nebuvo tobulas. Jis buvo asmenybė, kurią galima mylėti arba nekęsti. Bet kuriuo atveju iš visos širdies. Jis turėjo tiek daug.

Nuo meilės iki neapykantos, sako, vienas žingsnis. Iki žmogžudystės – beveik tūkstantis metų. Tokia galimybė pamiršta. Tai įrodymas, kad jo tikimybių teorija turi nepataisomų spragų.

Miau. Pornografija.

Gyvenimo pokerio taisyklės.

Žalias prašmatnus stalas. Aplink jį nepažįstami veidai, abejingi žvilgsniai, nukreipti tiesiai į mano rankas. Jokių šypsenų, liūdesio – nieko. Matyt, nebemadinga būti žmonėmis. Mano rankose – dvi kortos. Kokios – sunku įžiūrėti. Dealer’is siūlo sakyti Fold. Jam tai darbas, man – aistra.

Adrenalinas užplūsta visą kūną, norisi laimėti partiją, po jos dar vieną ir dar… Tik šįkart net nesuprantu, ką turiu rankose. Klausyti Dealer’io, mechaniškai, bet tiksliai atliekančio savo darbą? Ar klausyti širdies, kuri su protu turi tiek pat bendro kiek ir tas vyras, sėdintis priešais mane ir vienintelis žiūrintis ne į mano rankas, o į greta esančią blondinę. Jis ją myli. Be proto myli, tačiau yra per daug bailus, kad ištartų bent vieną žodį jai. Jo meilė jau dabar pasmerkta skausmingai mirčiai… Velniop viską. Drąsiai All in.

Įvykiai pradeda suktis kaip pagreitintam kine. Piktas Dealer’io žvilgsnis, vyrai ir moterys prie stalo ima šypsotis, jie pasiima viską iš manęs. Ne, ne pinigus – būtų per daug paprasta. Šitas žaidimas žymiai pavojingesnis už paprastą finansinę krizę. Vienas pasiima gyvenimo džiaugsmą, kitas – laimę, įsimylėjėlis atima kančią, o ta gražuolė blondinė – nurauna visą galvą. Matyt, turėsis kaip pergalės prisiminimą. Likusieji išgraibsto jau visa, kas nebe taip vertinga. Dealer’iui nieko nelieka. Ir jis burnoja sau po nosim Fold, Fold, Fold… Buvo blondinės eilė. Ji galėjo turėti dar visą valandą. Blondinę turėjo kapoti. Blondinę…

Ironiška ir net juokinga. Tam, kad kas nors laimėtų, kažkas turi būti suplėšytas į gabalus. 

Miau. Pornografija.

Rudenio dievui.

Saulė leidžiasi
Vėlei ilgu.
Krinta lapai,
Jie žėri ne auksu -
Skausmu.

Kelias į nežinią
Miškas. Tamsa.
Vėl noriu regėti -
Ateina aušra.

Vėlei verkia
Tekėdama saulė.
Bunda medžiai,
Ir meta lapus.

Saulė leidžiasi
Vėlei ilgu.
Pasiilgau ramybės
Tavųjų akių.

Miau. Pornografija.

Tebūnie kas buvo.

Laimė atitipena. Tyliai tyliai,
Mažomis pėdutėmis iš už nugaros
Ir negali vėliau nustatyti,
Kada tiksliai tai įvyko.

Nesistatyk pasakų pilių.
Sugrius.
Pasistatyk mažą lūšnelę.
Bent turėsi, kur gyventi.
Neieškok svajonių princo.
Nerasi net giliai po žeme.
Nesvajok apie laimę.
Tai jos neprišauks.
Negalvok, kad tau nelemta džiaugtis.
Čia lemtis nebeegzistuoja.
Viskas tiesiog atsiras,
Kai ateis laikas.

Kartais laimė ateina.
Tada skausmas dalinamas
Į dvi dalis. Po lygiai.
Džiaugsmas keliamas kvadratu.
Vakarais būna nebe taip šalta.
Naktimis gyvenimas nebe taip gąsdina.
Taip gera šypsotis.
Kai nesi vienas.

Miau. Pornografija.

Jeigu jo nėra?..

Mergaitė ilgu odiniu paltu ir kaulėtom rankom sėdi prie ežero. Nes jau ruduo. Gamta miršta ir ji iš mandagumo ateina pažiūrėti paskutinių jos atodusių. Vargu, ar tai itin mandagu, bet taip jau įprasta. Jos niekas nedrįsta klausti kas nutiko?, o jei išdrįsta – stipriai nusivilia. Viskas arba nieko. Dažniausi atsakymai. Iš pažiūros tušti, nebylūs, bet iš jos lūpų – seksualūs, natūralūs ir nė kiek neveidmainiški. Mergaitė ilgu odiniu paltu atsigula ant jau pageltusios žolės ir užmerkia akis. Nemandagu žmones išlydėti į pomirtinį pasaulį.

Miau. Pornografija.

Atsimerk. Blogiau nebus. Geriau irgi.

Praraja tarp gyvenimo ir džiaugsmo.
Rūkau.
Nes tiek daug žmonių metė.
Praraja atrodo ne tokia baisi.
Gal veikia nikotinas.
O gal išmokau gyventi.
Per 5 minutes galima pasigaminti sriubą,
Kodėl neišmokus gyventi?
Džiaugiuos.
Visi aplinkiniai skęsta depresijoj.
Laimės skonis tampa
Tūkstančius kartų aštresnis.
Kenčiu.
Už tuos, kurie dar rūpi.
Kai skauda, jei iš viso skauda,
Tai taip, kad nebeatsimerkčiau.
Ir jei pjauna,
Tai taip, kad nebesugytų.

Viena kertinė klaida.
Eik po velnių.
Aš negaliu leisti sau klysti.
Negaliu to leisti ir kitiems.
Aš iš esmės nieko negaliu,
Jei tame nedominuoja aš.

Miau. Pornografija.

Nebijok. Ateiki, prisiglauski.

Labas rytas, gražuole.
Šypsena iki ausų.
Šiluma.
Tingus šliaužimas kavos.
Coffee and cigarette.
Tiek nedaug reikia.
Laiminga mintimis.

Raminantis žvilgsnis saugo.
Apkabinimas šildo
Velniškai šaltomis rudens naktimis.
Bučinys.
Vietoj žodžių ir tuščių kalbų.
Pavasariais žmonės laimingi.
Pavasarį mylima(si) karštai
Ir aistringai.
Su polėkiu.
Meniškai.
Ir iš visos širdies,
Net jei ir akmeninės.

O rudenį…
Rudenį reikia artumo.
Reikia dviese.
Kad būtų lengviau pakelti
Nepakeliama.

Miau. Pornografija

Sąrašas: Žudytini visais įmanomais būdais.

Ir darosi vis vien. Nors liko dar šiokia tokia viltis, kad ištverti įmanoma. Tiksliau įsitikinimas, kad neištverti būtų per daug lengva. Gyvenimas mažam narvely irgi laikomas gyvenimu. Negalima sakyti, kad gyvūnai, kurie savo jaukiam pasaulėly tarp grotų įsikūrę, negyvena. Taip ir miestas. Įkurdina žmones vadinamajam gyvenimui. Sąlygos gal ne pačios geriausios, bet negalima gi visko reikalauti, negalima norėti prilygti kanarėlei, kuri bent jau grožiu pasižymi. Reikia išmokti džiaugtis smulkmenomis. Pavyzdžiui, kito nelaime ar bent jau tuo, ko pats nusipelnai – iliuzija. Šiek tiek sunkiau, kai kitam pasiseka, bet tai tampa tik švelnia paskata pasistengt, kad kitą kartelį nebūtų taip gerai, ar kuo greičiau tą laimę uždusint. Užtenka sandarios patalpos ir žvakės. Garantuota mirtis. Nebūtinai laimei… Vis dar vis vien. Net jei kaimynas nušoks nuo devynaukščio, gatvėj praeivis nusišaus stovėdamas šalia, o mylimas priešas bus laimingas. Ne mano reikalas. Ne man teisti/ kritikuoti/ smerkti/ teisinti/ galvoti apie tai/ gailėtis/ verkti. Jei galima neprisiimt atsakomybės, tai kodėl to nepadarius? Jei galima patylėti, tylėk. Visiems bus geriau.

Miau. Pornografija.

Sutikome aušrą skersgatviuose

Gatvė mane užaugino.
Kai paleido gyventi,
Likau be pagrindo po kojomis.
Be galimybės suklupti.
Ar tiesiog pavargti.
Pavargai? Pati kalta.
Kriski žemėn.
Tebūnie tai atpildas,
Klysti per didelė prabanga.

Visos vertybės,
Kurias susirankiojau pakampėse,
Purvinuose rajonuose,
Narkomanų landynėse,
Kraujo balose po muštynių,
Liūdnose gyvenimo istorijose,
Giliai širdyje jos dar gyvos.
Koja kojon žengia,
Primindamos,
Kodėl reikia stengtis.

Neuždavinėju klausimų,
Neieškau atsakymų,
Netrokštu žinoti.
Tai uždraudė dar tada,
Kai klausimai buvo primityvūs,
O atsakymai nekorektiški.
Tada mane augino gatvė.
Neklausiau kitų,
Žinojau, kad nieko nepešiu.
Klausiu žemės, žolės, girių.
Jos atsako.
Tyliai tyliai,
Kad niekas kitas neišgirstų.
Tiesa, net jei rėktų,
Niekas negirdėtų.
Girdima.
Matoma.
Jaučiama.
Tik tai, ko norima.
Nieko nebenoriu.
Ir viskas nutyla.
Kaip iš sapno pabudus
Dingsta džiaugsmai.

Labanakt,
Mano mylimas drauge.
Tau butelis viskio,
O man – ramuma.

Miau. Pornografija.

Kalbos po tylėjimo įžadų.

gyvenimas tarp baimių. siauruose koridoriuose. tarp pilkų padarų. betoninių gyvenimo sienų, kurios saugo nuo saulės šviesos ir laimės. kaip kad saugo mylimas naktį besimelsdamas dievams. o gal pats sau. padarai didelėm akim žiūri į tuščius kambarius, kuriuose turėtų būti pilna džiaugsmo. to, iš anapus. to, kur lanko naktim, o rytais neprisimenam. tik galima nujausti. tyliai naktim mus saugo angelai. ir kalba kvailus žodžius apie gyvenimą ir mylimus, kurie niekad nemokėjo skraidyt. jie gyveno, ir nieko jiems daugiau nereikėjo. tik mylimosios buvo jau su kitais. paprastesniais už juos. ir prastesniais. nes jie iš dangaus, kuriame lyja ašarom, kuriame šypsenos tik ironiškos. tokiame gyvenimas neįmanomas. o jie laukia mylimųjų, kurios su kitais. kurios kitaip.

Miau. Pornografija.