Saulei pakilus viskas bus kaip visada

Šešėliai iš praeities lenda mažų mažiausiai netikėtai. Ir vėl po truputį aušta. Sako, būna kartais tas laikotarpis, kai taip sunku, kad dar truputį nepakenktų. Bet šešėliai juk tikrai netikėta. Kitokie nei visad. Galbūt todėl vis dar suvirpina tai, kas taip seniai ne tik kad palaidota, po to iškasta ir sudeginta, bet ir sutrypta. Turbūt iš nevilties. Arba iš nesupratimo, kaip vyksta gyvenimas, žmonės, matematika. Viskas gali ir turi būti tvarkinga. Viskas. Nuo nagų iki santykių. O čia iš niekur – netvarkingi, pasišiaušę šešėliai. Tie, kuriuos seniai seniai sudegino. Ir tie šešėliai ne šiaip sau, o knisasi po pamatus. Lengviausia būtų neįsileisti. Bet tiek ilgai niekas neįėjo, kad durys pačios prašosi atveriamos. Svečiai tiesiog šaukiami į vidų. Net jei tik šešėliai auštant. 

 

Miau. Pornografija

Published in: on birželio 1, 2014 at 00:20  Parašykite komentarą  
Tags: , , , ,

Dar nepirk, greit bus akcija – gausi Ją už pusę kainos.

Kas verčia vertinti kitą žmogų? Geras charakteris? Galbūt, bet tokių nebūna. Kiekvienas užknisa savaip. Tiesa, būna žmonių, kurie užknisa žymiai mažiau už likusius. Tokius kažkodėl vadinam draugais. Supratingumas? Kitaip sakant, geri vaidybos įgūdžiai. Nuostabu! Už ką tokius vertinti? Atvirumas, sakot? Po pirmo karto, kai žmogus būna visiškai atviras, žmonės susipyksta. Dažnai pirmą ir paskutinį kartą. Vadinasi, žmogaus asmenybė neturi įtakos iš viso. Tada kas turi? Išvaizda galbūt… Kuo gražesnis, tuo brangesnis. O kuo brangesnis, tuo labiau vertinamas. Skamba logiškai, bet vis vien kažkas negerai. Ne visus gražius žmones vertina. Nors, reikia pripažinti, daugelį. Gali būti, kad iš viso žmones vertinti yra neverta. Viskas, ko reikia – kritika, atvirumas ir mokėjimas nepasikliauti kitais. Skamba visai nesudėtingai.

Miau. Pornografija.

Published in: on gegužės 30, 2013 at 10:32  Parašykite komentarą  
Tags: , , ,

Geriau nebus. Blogiau, matyt, irgi.

Aš nebebūsiu auka. Daugiau niekada. Tiesiog nebebūsiu. Nebetraukia ta komforto zona ir žinojimas, kad visiems gaila. Vargšelė, net gyvenimo padoriai gyventi nemoki… Net jei tai tiesa – tai tik mano asmeninė problema. Tokiais dalykas dalintis nevalia. Kaip ir nevalia pasiduoti. Sakot, belieka kovoti?.. Ne, per daug vargina. Per daug atima. Tiesiog per daug. Viskas, kas lieka – stovėti. Tyliai ir ramiai laukti. Ko? Kol praeis, kol nurims, kol galima bus tyliai ir ramiai atgulti. Turbūt taip saugiau. Ir mažiau skauda. Turbūt taip tiesiog lengviau. Ateina diena, kai kovoti už save pačiam pasidaro per sunku, o palaikančiųjų nė būti negali. Belieka atsitraukti ir laukti, vėliau menkais žingsneliais spraustis į priekį ir tiesiog stovėti…

Miau. Pornografija.

Published in: on kovo 27, 2013 at 22:31  Parašykite komentarą  
Tags: , , , ,

Praraja nebe tokia baisi, kai užsimerki.

Vis burbu sau po nosim Kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir moka už jį pats, pagaliau nuoširdžiai tikiu tuo. Tik yra vienas didelis bet: moka už viską, ką padarė/pasakė/pagalvojo ne taip. Ne, kodėl visur taip kišamas dievas? Čia jo tikrai nėra ir vargu, ar kada bus. Viskas, kas reguliuoja mokesčius – pagrindinės moralės normos, o gal tiesiog nerašytos visuomenės taisyklės. Tikriausiai, visiškai tas pats. Jau seniai susimokėjau, matyt, dešimčiai metų į priekį, nes galiu eiti per gyvenimą aukštai iškėlus vidurinįjį pirštą ir… Nieko. Kartais nuo to būna net tuščia ir nuobodu pasidaro.

Sakot, gailu žiūrėti į kenčiantį žmogų? Tokiais atvejais pagalvoju, kad jie tiesiog atiduoda savo duoklę ir yra to nusipelnė. Žinot, kas labiausiai naikina jautrumą aplinkai? Asociacijos. Aš irgi mokėjau. Lygiai tai pat skaudžiai. O kartais net labiau. Ir kas iš to, paklausite? Ogi tai, kad prie manęs nebuvo nieko išskyrus didelį lauką, atšiaurų vėją ir skausmą, kurį prisijaukinus darosi visai įmanoma gyventi. Gailestis pats savaime dingsta, nes geras gyvenimas nieko taip ir neišmoko.

O kas už gerumą, atsidavimą, pasiaukojimą, meilę, klausiate? Išties, labai naivus požiūris, o gal tik dar nesugadintas. Norite būti geras? Būkite, bet net nesitikėkite atlygio. Taip, teigsite, kad už gerumą atlygio nereikia. Žinokite, ir dėkingumo laukti neverta. Tai ko tikėtis? Geriausiu atveju peilio dūrio į nugarą, blogiausiu – dvylikos tokių.

Už gera – niekaip, už bloga – blogu. Ir aš norėčiau taip tyliai ir raminančiai laukuose dainuoti lopšines, migdyti svetimus vaikus ir mėnesienoje šokti iki nukritimo. Ir aš norėčiau būti laume. Vieną dieną užaugsiu. Ir būsiu. Klajosiu po miškus ir pelkes besisupdama ant medžių šakų tyliai dainuosiu lopšines apie tai, kad kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir moka už jį pats.

Miau. Pornografija.

Published in: on kovo 13, 2013 at 21:23  Parašykite komentarą  
Tags: , , ,

Pornografijos daugiausia kasdienybėj.

Tikrinu senas gyvenimo tiesas apie kūrybą. Taip, viskas tikra. Gerais periodais nesirašo. Sakot, niekas niekad pats nepasirašo? Klystat, netgi labai. Tikras, stiprus rašymas yra nuo pradžios iki galo savaiminis procesas. Sakot, iškeliu save per aukštai? Na jau ne, tiesiog pripratote, kad visad stengiuosi būti žemiau. Viskas turi ribas. Įdomu, ar skaitytojai irgi turi ribas, kai jiems jau per daug ir tuomet jie nustoja skaitę, taip apsaugodami savo moralę? Ar vis dėlto nugali smalsumas? Galite netikėti, bet skaitytoju manipuliuoti taip lengva… Manot, niekas neskaito? Skaito. Tik tie, kam iš tikrųjų reikia. Ne kiekvienas turi teisę taip lengvai pamatyti apnuogintą sielą. Taip, galite toliau teigti, kad čia nėra jokio nuogumo, bet galbūt jūs tiesiog nesate pastabus? Kiekvienas gyvenimo momentas apnuogina sielą tam tikru kampu, tereikia išmokti pastebėti ir suprasti. 

Miau. Pornografija.

Published in: on vasario 24, 2013 at 18:28  Parašykite komentarą  
Tags: , , , ,

Apsaugota: Tenoriu būti. Ir būti tavo.

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Published in: on sausio 3, 2013 at 15:02  Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.  
Tags: , , ,

Tarnauti. Jei tik yra kam.

Per vieną naktį paneigti visas tiesas, kuriomis tiek laiko gyvenau. Per vieną naktį patvirtinti naujas ir mokytis jomis remtis. Link to eita jau netrumpą laiką, bet tik link, pokyčiai vis vien per staigiai, per greitai, nors maloniai ir jaukiai. Tiek metų neigimo to, kas, atrodo, žema, virto niekais. Liko tik gili ir ne visiems suvokiama prasmė. Bet ji yra. Ir yra didesnė nei kada galvojau, kad gali egzistuoti prasmė šiame menkame pasaulėlyje.

Miau. Pornografija.

Published in: on gruodžio 29, 2012 at 18:51  Parašykite komentarą  
Tags: , , , ,

Nuo dangaus skiria vos kelios baimės.

Kartais juokais, kartais iš pykčio ar nevilties vis tariami ir tariami mesiu viską velniop ir išeisiu į pasaulio kraštą. Kuo toliau, tuo rimčiau tai atrodo. Ne dėl to, kad norisi viską mesti, ne, nesinori. Na, bent jau iš dalies. Tačiau, jei jau buvimas čia ir dabar reiškia stovėjimą vietoj, tai kam jis reikalingas? Juk galima tobulėti, kopti aukštyn, gal net išmokti skraidyti. Dar šiek tiek trūksta ir aš būsiu pakeliui į pasaulio kraštą. Kur velniškai šalta, bet bent jau ramu širdy.

Miau. Pornografija.

Published in: on gruodžio 27, 2012 at 20:24  Parašykite komentarą  
Tags: , ,

Naujausiųjų laikų mados

XXI amžius. Tas, kurio metu viską reikia suvartoti. Net ir žmones, neduokdie jie išgyvens, juk nieko gero niekas niekad nėra padaręs. Taigi, nuo ko pradėti? Nuo draugų, artimųjų, šeimos. Kaip tai atlikti? Paprastai. Reikia išsirinkti, kuo vienas ar kitas žmogus gali būti naudingas. Vienus galima vartoti vietoj analgetikų, kitus vietoj raminamųjų. Kiekvienas renkasi pagal poreikius, šeimos tradicijas, aplinką. Perspėjimas: žmones kaip ir vaistus reikia maišyti labai atsargiai. Galimas šalutinis poveikis. Jei vienas ar kitas vaistas jums pabodo ar tiesiog norite pereiti prie kitų, nepamirškite, kad viskas turi vykti palaipsniui. Priešingu atveju, jūsų būklė gali būti nestabili. Taip pat, patariame nepereiti nuo brangių ir gerai veikiančių žmonių prie pigių ir ne tokių kokybiškų. 

Miau. Pornografija

Published in: on gruodžio 9, 2012 at 10:33  Parašykite komentarą  
Tags: , ,

Dar pora gramų reikštų šešias pėdas į gylį

Laba diena, pietums norėčiau dalinės anestezijos. Atsigerti? Nereikia, man ir tiek užteks. Sakot, visiška anestezija arba nieko? Man atrodo, darausi priklausoma. Duokit visą. Ir vieną išsinešimui, jei labai skubiai prireiktų. Manot, kad reikia daugiau? Bet juk visą laiką gyventi anestezijoje neteikia jokio malonumo. Jūs netikit,kad aš kaifo gaudyt čia atėjau? Aš netikiu, kad turite teisę imti ir pamokslauti vidury šviesios dienos. Dvigubą anesteziją ir stiklinę vandens kartumui nuplauti. Viskas dabar kartu pasidarė, čia nauja mada ar dar viena idiotiška dievo užgaida?

Miau. Pornografija. 

Published in: on lapkričio 26, 2012 at 20:13  Parašykite komentarą